Naujienos
Žemdirbiams – naujos augalų veislės
Kaip ir kasmet, kai saulė grįždama savo amžinuoju ratu pradeda ilginti dieną ir spinduliais žadinti pavasarį, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sudaro Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Visose Europos Sąjungos šalyse narėse sudaromas analogiškas sąrašas, į kurį įrašytos žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislės įrašomos į Europos Sąjungos bendruosius žemės ūkio ar daržovių rūšių veislių katalogus. Po registravimo bendruosiuose kataloguose augalų veislių dauginamoji medžiaga gali būti tiekiama rinkai visoje Europos Sąjungos teritorijoje.
Nuo 2002 m. balandžio 1 d., įsigaliojus Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymui, parengtam pagal Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, augalų veislės į Nacionalinį augalų veislių sąrašą gali būti įrašomos, tik jeigu joms bet kurioje Europos Sąjungos šalyje narėje atliktas išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo tyrimas ir gauti teigiami šio tyrimo rezultatai. Šis tyrimas Lietuvoje neatliekamas. Jo atlikimas pagal su Lenkijos augalų veislių tyrimo centru sudarytą sutartį užsakomas Lenkijoje arba iš Europos Sąjungos šalių narių perkamos šio tyrimo ataskaitos. Dar viena iš augalų veislių įrašymo į minėtą sąrašą sąlygų – Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos siūlymas registruoti augalų veisles, nustačius, kad jos pasižymi gera ūkine verte ir tinka Lietuvos klimato sąlygoms.
Valstybinės augalų veislių vertinimo komisijos sudėtis tvirtinama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu. Į šią komisiją įeina Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, žemės ūkio rūmų, žemės ūkio konsultavimo tarnybos, sėklininkystės asociacijos, mokslo įstaigų ir Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos darbuotojai. Minėtos komisijos posėdis Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos įvyko 2012 m. sausio 17 dieną. Posėdžio metu buvo aptarti tarnybos 7 augalų veislių tyrimo skyriuose 2008–2011 m. atliktų Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų sukurtų įvairių žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių ūkinio vertingumo tyrimo duomenys ir pateikti siūlymai dėl naujų augalų veislių įrašymo į kasmet tikslinamą Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Į minėtą sąrašą buvo pasiūlytos įrašyti tik tos augalų veislės, kurių duomenys atliktuose minėtuose tyrimuose pasirodė akivaizdžiai geresni už tuose pačiuose tyrimuose tirtų standartinių augalų veislių duomenis arba augalų veislės nors vienu požymiu buvo pranašesnės už tuose pačiuose tyrimuose tirtas standartines veisles.
Į šalies Nacionalinį augalų veislių 2011 m. sąrašą buvo įrašytos 739 augalų veislės, sukurtos Lietuvos ir užsienio šalių selekcininkų. Lietuvos selekcininkų sukurtų veislių šiame sąraše buvo 200, kurios sudarė apie 27 proc. bendro į minėtą sąrašą įrašytų veislių skaičiaus. Dauguma jų sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialuose – Žemdirbystės institute (70 žemės ūkio augalų rūšių veislių) ir Sodininkystės ir daržininkystės institute (92 daržovių ir sodo augalų veislės).
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Augalų veislių skyriui organizuojant ir koordinuojant augalų veislių ūkinio vertingumo nustatymo tyrimus, 2008–2011 m. atliktus šios tarnybos 7 augalų veislių tyrimo skyriuose, esančiuose skirtingose Lietuvos klimato ir dirvožemio zonose, buvo atliekami net 40 augalų rūšių daugiau kaip 490 žemės ūkio lauko augalų ir daržovių veislių tyrimai.
Paraiškas registruoti šias tirtas augalų veisles prieš 2–3 metus buvo pateikę žinomos ir garsios Austrijos, Belgijos, Danijos, Lenkijos, Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Šveicarijos augalų veislių selekcijos ir sėklininkystės firmos. Džiugina tai, kad pastaraisiais metais užsienio šalių sėklininkystės firmos Valstybinei augalininkystės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos teikia paraiškas įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą naujas, tik sukurtas veisles, kurios dažnai į Europos Sąjungos bendrąjį žemės ūkio rūšių veislių katalogą patenka per mūsų Nacionalinį augalų veislių sąrašą.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija, išanalizavusi ir įvertinusi tarnybos Augalų veislių skyriaus pateiktus apibendrintus už visą tyrimo periodą (žieminių augalų rūšių veislės tirtos 3 metus, vasarinių – 2 metus), 2008–2011 m. atliktų įvairių rūšių žemės ūkio lauko augalų ir daržovių rūšių veislių tyrimo duomenis, pasiūlė į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą įrašyti 73 naujas, pasižyminčias itin gera ūkine verte ir kitomis vertingomis savybėmis, augalų veisles. Tarp jų yra 16 veislių, sukurtų Lietuvos selekcininkų. Augalų veislių selekcininkams prašant, iš šio veislių sąrašo bus išbraukta daugiau kaip 25 įvairių augalų rūšių veislės.
Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą papildys 28 naujos javų veislės, iš jų – 9 žieminių javų veislės. Mūsų žemdirbiai žieminiais kviečiais, rugiais, kvietrugiais ir žieminiais miežiais kasmet apsėja palyginti didelį 550–600 tūkstančių hektarų plotą. Šių javų grūdai naudojami maistui, pašarui ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, krakmolo ir spirito, biokuro gamybai. Pastaraisiais metais sparčiai kintant klimatui, ypač svarbu žieminių augalų rūšių veislių žiemojimas.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pasiūlė į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą įrašyti 5 žieminių kviečių veisles: ‘Frontal’, ‘Kuban’, ‘Linus’, ‘Rigi’ ir ‘SW Magnifik’. Šių Prancūzijos, Vokietijos ir Šveicarijos selekcininkų sukurtų veislių grūdai tinka gerų kepimo savybių miltams gaminti. Minėtų veislių augalai pasižymi ne tik subrandinamu ypač dideliu, stabiliu grūdų derliumi, kuris tyrimo metais šių javų veislių bandymuose gautas 7,46–8,24 t ha-1, bet ir ištvermingumu žiemojimui, taip pat gana dideliu atsparumu išgulimui.
Žieminių javų veislių asortimentą papildys ir 1 nauja atspari žiemojimo sąlygoms ir aukštais stabiliais derliais pasižyminti žieminių rugių veislė ‘Rasant’, sukurta Vokietijoje, taip pat 2 žieminių kvietrugių ‘Cosinus’ ir ‘Sequenz’ veislės, kurios taip pat buvo sukurtos Vokietijos selekcininkų, bei žieminių kvietrugių veislė ‘Remiko’, sukurta Lenkijoje. Šios kvietrugių veislės yra ne tik derlingos, bet pasižymi ir dideliu grūduose kaupiamo krakmolo kiekiu. Dėl šios savybės šių kvietrugių grūdai yra ypač tinkami etanolio, naudojamo biodegalams, gamybai. Augalų veislių tyrimo skyriuose įrengtuose kvietrugių veislių bandymų laukeliuose 2009–2011 m. buvo gautas vidutinis 8,48–9,21 t ha-1 šių veislių derlingumas. Tai rodo dideles potencines šių kvietrugių veislių derlingumo galimybes.
Į minėtą sąrašą taip pat bus įrašytos ir didelę paklausą turinčių vasarinių kviečių 4 veislės – ‘Arabeska’, ‘Hamlet’, ‘KWS Willow’ ir ‘Sonett’, sukurtos Lenkijos, Nyderlandų, Vokietijos ir Švedijos selekcininkų. Augalų veislių tyrimo skyriuose atliekant vasarinių kviečių veislių ūkinio vertingumo nustatymo tyrimus 2010–2011 m. gautas vidutinis 5,83–6,42 t ha-1 šių kviečių derlius.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija taip pat pritarė, kad į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą būtų įrašyta vasarinių pašarinių miežių veislė ‘Noja DS’, sukurta Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute, ir 2 naujos salyklinių miežių veislės ‘Grace’ (Vokietija) ir ‘Propino’ (Jungtinė Karalystė). Subrandinami salyklinių miežių veislių grūdai atitinka visus svarbiausius salyklo gamybai naudojamų miežių grūdų reikalavimus – yra pakankamai stambūs, pasižymi mažu baltymingumu ir dideliu grūduose sukaupiamo krakmolo kiekiu, o tai yra ypač svarbu salykliniams miežiams.
Galvijininkystės krypties ūkiai turės galimybę iš naujomis kukurūzų veislėmis papildyto jų veislių sąrašo auginimui pasirinkti naujas ‘Cathy’, ‘Chavoxx’, ‘Dribble’, ‘Elverde’, ‘Grizzly’, ‘Karriol’, ‘Monty’, ‘Silvinio’ ir ‘Vinato’ kukurūzų veisles, pasižyminčias ne tik geru žaliosios masės derliumi, bet ir joje sukaupiamu dideliu – 19,44–23,56 proc. sausųjų medžiagų kiekiu.
Nacionaliniame augalų veislių sąraše nebebuvo sėmeninių linų, tinkamų aliejui gaminti, veislių. Džiugu, kad Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialo Upytės bandymų stoties mokslininkai sukūrė 2 sėmeninių linų veisles ‘Edita’ ir ‘Rasa’, kurios atitiko visus nustatytus reikalavimus. Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija pasiūlė abi šias veisles, iš kurių galima pagaminti skirtingo skonio aliejų, įrašyti į šių metų augalų veislių sąrašą.
Mūsų žemdirbiai nemažai augina žieminių ir vasarinių rapsų. Tai vertingi aliejiniai ir energetiniai augalai, kurių sėklos turi didelę paklausą. Rapsų augintojai sėjai galės pasirinkti naujas šių augalų veisles, kadangi Nacionalinis augalų veislių 2012 m. sąrašas bus papildytas 6 naujomis žieminių rapsų veislėmis ir net 10 – vasarinių rapsų. Subrandinamu geru rapsų sėklų derliumi, dideliu sėklose sukauptu riebalų kiekiu ir neblogu atsparumu žiemojimo sąlygoms pasižymi ‘DK Seranade’ ir ‘DK Starlet’ pusiau žemaūgės žieminių rapsų hibridinės veislės, sukurtos Prancūzijos selekcininkų. Iš naujų vasarinių rapsų veislių didžiausiu derlingumu tyrimo metais pasižymėjo hibridinės vasarinių rapsų veislės ‘Legolas’, ‘Kaldera’, ‘Mirakel’ (Švedija ir Vokietija).
Minėtas veislių sąrašas bus papildytas ir 13 naujų cukrinių runkelių veislių, kurios yra gana derlingos ir šakniavaisiuose sukaupiančios nemažą cukraus kiekį. Tokiomis savybėmis kaip tik ir pasižymi visos 13 į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą įrašomos cukrinių runkelių veislės. Iš jų išsiskiria veislės ‘Berton’ ir ‘Victoriana KWS’, sukurtos Vokietijos selekcininkų, kurių šakniavaisių derlius Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje tyrimo metais buvo iki 84,8 t ha-1, o biologinio cukraus šakniavaisiuose jos sukaupė iki 14,92 t ha-1. Pastaraisiais metais aktualu cukrinių runkelių augintojams rekomenduoti kuo daugiau veislių, kurios yra genetiškai atsparios ar tolerantiškos rizomaniją sukeliančiam virusui. Pažymėtina, kad veislė ‘Belvista’, sukurta Danijos selekcininkų, atspari nematodams ir tolerantiška ramularijai. Džiugu, kad Nacionaliniame augalų veislių sąraše atsiranda ir daugiau cukrinių runkelių veislių, tolerantiškų šiai ligai.
Valstybinė augalų veislių vertinimo komisija taip pat pritarė, kad į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą būtų įrašytos 3 daugiamečių žolių veislės, sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale Žemdirbystės institute: pašarams gaminti skirta tarpgentinių hibridų veislė ‘Lina DS’ ir 2 vejoms įrengti skirtos daugiamečių žolių veislės – gojinių miglių veislė ‘Luka DS’ ir plokščiųjų miglių veislė ‘Odrė DS’.
Ši komisija taip pat pritarė, kad Nacionalinis augalų veislių sąrašas būtų papildytas 3 naujomis daržovių veislėmis, sukurtomis Lietuvos selekcininkų. Tai valgomųjų morkų ‘Gona’ ir ‘Skalsa BS’ veislės bei valgomųjų pomidorų veislė ‘Sveikutis BS’, sukurtos Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filiale – Sodininkystės ir daržininkystės institute.
Malonu, kad Nacionalinis augalų veislių sąrašas bus praturtintas 2 sodo augalų – siauralapių šilauogių veislėmis ‘Danutė’ ir ‘Freda’, sukurtomis Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sode.
Naujasis 2012 m. augalų veislių sąrašas bus papildytas ir 5 dekoratyvinių augalų – skiauteručių veislėmis, kurios sukurtos Aleksandro Stulginskio universitete.
Nacionalinis augalų veislių 2012 m. sąrašas bus parengtas ir patvirtintas Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymu, paskelbtas ,,Valstybės žiniose“ ir atspausdintas specialiame leidinėlyje, kartu pateikiant jame ir visų į minėtą veislių sąrašą įrašytų naujų augalų veislių būdingiausių savybių aprašymus. Augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo duomenys skelbiami Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos interneto svetainėje www.vatzum.lt. Visiems žemės naudotojams siūlome domėtis augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo, atlikto tarnybos augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis ir rinktis augalų veisles, registruotas Lietuvoje.
Duomenys apie į naująjį sąrašą įrašytas augalų veisles bus perduoti Europos Komisijai dėl šių veislių įrašymo į Europos Sąjungos bendruosius žemės ūkio ar daržovių augalų veislių katalogus. Malonu pastebėti, kad iki šių metų į bendruosius katalogus buvo įrašytos 126 Lietuvos selekcininkų sukurtos veislės. Į Nacionalinį augalų veislių 2012 m. sąrašą įrašius 8 Lietuvos selekcininkų sukurtas žemės ūkio ir daržovių veisles, kurių rūšys yra bendruosiuose kataloguose, į šiuos katalogus jau bus įrašytos 134 Lietuvos selekcininkų sukurtos žemės ūkio ir daržovių veislės, kurių dauginamąją medžiagą bus galima tiekti visai Europos Sąjungos rinkai.
Valstybinės augalininkystės tarnybos
prie Žemės ūkio ministerijos Augalų veislių skyriaus vedėja Sigita Juciuvienė
