Naujienos

Titulinis Naujienos Nacionalinį augalų veislių 2016 metų sąrašą papildys naujos augalų veislės
2016 m. sausio 21 d.

Kasmet Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – VATŽŪM) rengia naują, kiekvienais metais tikslinamą Nacionalinį augalų veislių sąrašą (toliau – Sąrašas). Visose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse sudaromas analogiškas Sąrašas, į kurį įrašytos žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislės įrašomos į ES bendruosius žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogus (toliau – Katalogai). Po registravimo juose augalų veislių dauginamoji medžiaga gali būti tiekiama rinkai visoje ES teritorijoje.

Siekiant nustatyti ūkinį vertingumą ir gauto derliaus kokybę, kasmet 7 augalų veislių tyrimo skyriuose ir įvairiose laboratorijose tiriamas skirtingas skaičius augalų veislių: 2011 metais tirtos 495 Lietuvos ir užsienio valstybių selekcininkų sukurtos augalų veislės, 2012 metais – 564, 2013 metais – 580, 2014 metais – 603, o 2015 metais – 573 augalų veislės.

Pasibaigus tyrimo periodui (žieminių augalų rūšių veislės tiriamos 3, vasarinių – 2 metus), VATŽŪM Augalų veislių skyriaus darbuotojai rengia duomenų suvestines Valstybinei augalų veislių vertinimo komisijai (toliau – Komisija), kuri, juos išanalizavusi, pasiūlo Augalininkystės tarnybos direktoriui įrašyti augalo veislę į Sąrašą, atmesti paraišką tos veislės, kurios duomenys minėtuose tyrimuose yra nepakankamai geri arba pratęsti augalo veislės ūkinio vertingumo tyrimus.

Sąrašą papildys gausiu derliumi ir kokybe pasižyminčios naujos augalų veislės

Komisijos posėdžio, vykusio sausio 12 d., metu buvo aptarti 126 Lietuvos ir užsienio  valstybių selekcininkų sukurtų įvairių žemės ūkio augalų ir daržovių veislių 2013–2015 metais atliktų ūkinio vertingumo tyrimo duomenys. Į Sąrašą buvo pasiūlyta įrašyti tik tas augalų veisles, kurių duomenys akivaizdžiai geresni už tuose pačiuose tyrimuose tirtų standartinių veislių duomenis, arba veislės buvo nors vienu požymiu pranašesnės už tuose pačiuose tyrimuose tirtas standartines. Iš viso pasiūlytos 96 naujos augalų veislės, pasižyminčios itin gausiu derliumi, gera jo kokybe ir kitomis vertingomis savybėmis. Tarp jų yra 5 veislės, sukurtos Lietuvos selekcininkų. Selekcininkams prašant arba dėl to, kad nesumokėtas nustatytas mokestis už įrašo apie augalo veislę laikymą Sąraše, iš Sąrašo bus išbraukta daugiau kaip 90 įvairių augalų rūšių veislių.

Sąrašą papildys 35 naujos javų veislės, iš jų – 9 žieminių javų. Mūsų žemdirbiai žieminiais kviečiais, rugiais, kvietrugiais ir žieminiais miežiais kasmet apsėja palyginti didelį – daugiau kaip 750 tūkstančių hektarų – plotą. Šių javų grūdai naudojami maistui, pašarui ir kitoms reikmėms, pavyzdžiui, krakmolo, spirito, biokuro gamybai. Pastaraisiais metais sparčiai kintant klimatui ypač svarbu žieminių augalų rūšių veislių žiemojimas.

Komisija į 2016 metų Sąrašą pasiūlė įrašyti gerų kepimo savybių grūdus užauginančias 3 Vokietijos selekcininkų sukurtas žieminių kviečių veisles Apertus, Etana, KWS Dakotana ir pašarinio tipo veislę Artist, kurios tyrimo metais pasižymėjo gausiais derliais (2015 m. visų veislių derlius 4 augalų veislių tyrimo skyriuose gauta per 10 t ha-1) ir geru žiemojimu. Sąrašas bus praturtintas ir 1 Lietuvos selekcininkų sukurta žieminių kviečių veisle Herkus DS (selekcininkas – Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (toliau – LAMMC) filialo Žemdirbystės institutas), Austrijos selekcininkų sukurta žieminių kviečių veisle Balitus ir Danijos selekcininkų – Creator.  Šių veislių grūdai yra taip pat gerų kepimo savybių tipo.

Puikūs rezultatai gauti 3 metus augalų veislių tyrimo skyriuose atlikus žieminių kvietrugių Vokietijos selekcininkų sukurtų veislių Adverdo ir Travoris ūkinio vertingumo tyrimus: veislės Travoris derlius 2015 metais Pasvalio augalų veislių tyrimo skyriuje siekė net 14,81 t ha-1. Geru derliumi atliekant tyrimus pasižymėjo ir Vokietijos selekcininkų sukurta žieminių rugių veislė SU Drive – 2015 metais Plungės augalų veislių tyrimo skyriuje gautas 13,90 t ha-1 šios veislės derlius.

Naujasis Sąrašas bus turtingesnis net 7 vasarinių kviečių veislėmis: 4 iš jų (Boett, Countess, Crickett, Nobless) sukūrė Švedijos selekcininkai, 2 (KWS Jetstream ir Triathlon) Vokietijos selekcininkai ir 1 (Daugana) –  Šveicarijos selekcininkai. Derlingiausios per 2–3 tyrimo metus pasirodė veislės KWS Jetstream ir Triathlon, kurių derlius 2015 metais Kauno augalų veislių tyrimo skyriuje siekė 9,77 t ha-1.  

Komisija taip pat pritarė, kad į 2016 metų Sąrašą būtų įrašyta 11 vasarinių miežių veislių: 1 sukurta LAMMC filiale Žemdirbystės institute – Rusnė DS, 7 sukurtos Vokietijos selekcininkų ir tyrimo laikotarpiu užauginusios 9,85–9,26 t ha-1 grūdų – Acsinia, Corinna, Gesine, KWS Duncan, KWS Hobbs, SU Lolek ir Uta, 1 sukurta Danijos selekcininkų (Crossway), 1 – Prancūzijos selekcininkų (RGT Planet), kurios derlius tyrimo laikotarpiu net 10,09 t ha-1 ir 1 (Selene) – Švedijos selekcininkų. Jau antri metai, kai Sąraše vasarinių miežių veislės neskirstomos į pašarinius ir salyklinius. Atsižvelgiant į Lietuvos ir užsienio selekcininkų siūlymus, nuo 2013 metų visos vasarinių miežių veislės tiriamos kartu tuose pačiuose augalų veislių tyrimo skyriuose, neskirstant jų į pašarinius ar salyklinius miežius, taikant vienodas auginimo technologijas, įskaitant ir tręšimą.

Sąrašas pasipildys 3 naujomis avižų ir 4 kukurūzų veislėmis – galvijininkystės krypties ūkiai turės galimybę rinktis naująsias Gabby, Viviana (Suomija) ir Harmony (Vokietija) derlingas (tyrimo laikotarpiu gautas 8,39–8,11 t ha-1 derlius) avižų, taip pat ankstyvąją Agnan, vidutinio ankstyvumo Codexa (Prancūzija), vidutinio ankstyvumo Daridor (Šveicarija) ir Garrido (Austrija) veisles. Jos pasižymi ne tik geru žaliosios masės derliumi, bet ir sukaupiamu dideliu (19,19–17,56 proc.) sausųjų medžiagų kiekiu.

Augalo rūšies „bulvinė saulėrąža“ (liaudyje vadinamos topinambais) iš viso nėra ES Kataloge. Pirmą kartą, atlikus reikiamus tyrimus, į Sąrašą įrašoma LAMMC filiale Sodininkystės ir daržininkystės institute sukurta tokia veislė Sauliai.

Sąrašas bus papildytas ir 17 naujų cukrinių runkelių veislių, kurios yra gana derlingos, o jų šakniavaisiuose kaupiasi nemažas cukraus kiekis: Vokietijos selekcininkų sukurtos Basilius, Columbus, Pasteur, Olivetta KWS, Orlena KWS, Senada KWS ir Tabea KWS, Belgijos selekcininkų sukurtos Masai ir Python, Švedijos selekcininkų sukurtos Merens, Music, Nelexa, Romanta, SY Muse ir Rythm, Danijos selekcininkų sukurta Vivaro ir Jungtinės Karalystės selekcininkų sukurta Mishel. Iš jų išsiskiria Olivetta KWS, kurios didžiausias šakniavaisių derlius tyrimo metais augalų veislių tyrimo skyriuose buvo 84,74 t ha-1, ir Tabea KWS, kurios didžiausias šakniavaisių cukringumas buvo 19,90 proc. Reikėtų pažymėti, kad visos veislės yra tolerantiškos rizomaniją sukeliančiam virusui.

Žemdirbiai augina daug žieminių ir vasarinių rapsų – tai vertingi aliejiniai ir energetiniai augalai, kurių sėklos turi didelę paklausą. Atsižvelgiant į permainingas, kai kuriais tyrimo metais atšiaurias žieminių rapsų veislių tyrimo laikotarpiu vyravusias žiemas ir žemdirbių patirtus nuostolius, Komisija šiemet ypač atidžiai atrinko žieminių rapsų veisles – tik 8 iš 19 žieminių rapsų veislių buvo pasiūlytos įrašyti į Sąrašą. Tai Vokietijos selekcininkų sukurtos rapsų hibridų veislės Admiral, Garou, Marathon, Mercedes, Minerva, Oriolus, Troy ir pusiau žemaūgė hibridų veislė Edimax CL, sukurta pagal technologiją Clearfield  – genetiškai atspari imidazolinono grupės veikliosioms medžiagoms. Visos naujai registruojamos veislės pasižymi subrandinamu geru sėklų derliumi, dideliu kiekiu sėklose sukauptų riebalų ir palyginti geru atsparumu žiemojimo sąlygoms.

Iš naujų siūlomų registruoti 6 vasarinių rapsų veislių didžiausiu derlingumu tyrimo metais pasižymėjo vasarinių rapsų hibridų veislės Lumen (Vokietija) ir Costello (Švedija) – atitinkamai 3,96 ir 3,91 t ha-1.   

Pažymėtina, kad visos registruojamos rapsų veislės pagal eruko rūgšties ir gliukozinolatų kiekį sėklose priskiriamos maistiniam 00 rapsų veislių tipui (0–2 proc. eruko rūgšties ir iki 18 ϻmol g-1 gliukozinolatų).

Į Sąrašą bus įrašyta Austrijos selekcininkų sukurta sojų veislė Abelina, kurios sėkla gali būti naudojama kaip pašarus papildantis augalinių riebalų ir baltymų šaltinis. Be to, bus įregistruotos ir 2 vertingos Vokietijos selekcininkų sukurtos pupinių augalų (pupų) veislės Fanfare ir Vertigo.

Komisijos siūlymu, į Sąrašą bus įrašytos 3 Lietuvos selekcininko – LAMMC filialo Sodininkystės ir daržininkystės instituto sukurtos daržovių: 2 pomidorų Adas ir Ainiai ir žieminių česnakų Dangiai veislės.

Naujasis sąrašas bus papildytas ir 17 dekoratyvinių augalų (skiauteručių) veislėmis, sukurtomis Aleksandro Stulginskio universitete.    

Prieš įrašant į Sąrašą – tyrimai

Norint augalo veislę registruoti (arba įrašyti į Nacionalinį augalų veislių sąrašą), reikalingi jos ne tik ūkinio vertingumo, bet ir išskirtinumo, vienodumo ir stabilumo (toliau – IVS) tyrimai. Lietuva IVS tyrimų neatlieka, nes jų atlikti ekonomiškai neapsimoka. Jeigu pateikiant paraišką įrašyti augalo veislę į Nacionalinį augalų veislių sąrašą augalo veislės selekcininkas, jo įgaliotasis atstovas arba augalo veislės palaikytojas (toliau – pareiškėjas) paprašo atlikti IVS tyrimus nenurodydamas valstybės, tyrimus prašoma atlikti Lenkijoje, su kuria VATŽŪM sudariusi sutartį dėl IVS tyrimų atlikimo. Jeigu pareiškėjas paprašo IVS tyrimus atlikti kitoje Europos Sąjungos valstybėje – tyrimus prašome atlikti ten, o jeigu tyrimai jau atlikti – ataskaita ir augalo veislės aprašas yra nuperkamas iš oficialios ES valstybės institucijos, atlikusios IVS tyrimus (už juos moka pareiškėjas).

Kai už kiekvieną naujai registruojamą augalo veislę bus sumokėta nustatyta valstybės rinkliava, Sąrašas bus patvirtintas Augalininkystės tarnybos direktoriaus įsakymu ir atspausdintas specialiame leidinyje su naujųjų augalų veislių būdingiausių savybių aprašais. Augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo 2015 m. duomenys bus paskelbti VATŽŪM interneto svetainėje www.vatzum.lt, kurioje galima rasti tokius duomenis nuo 2005 metų.

Lietuvos selekcininkų sukurtos augalų veislės papildys Katalogus

Kasmet, VATŽŪM direktoriui patvirtinus Nacionalinį augalų veislių sąrašą, ES Komisijai perduodama informacija, kurias augalų veisles būtina įrašyti į Katalogus arba išbraukti iš jų – atitinkamai kaip jos įrašomos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą arba išbraukiamos iš jo. Iki šių metų VATŽŪM yra perdavus informaciją apie 153 (8 – 2015 m.) Lietuvos selekcininkų sukurtų žemės ūkio augalų ir daržovių rūšių veislių registravimą minėtuose Kataloguose. Į Katalogus 2016 m. bus įrašytos Lietuvos selekcininkų sukurtos 2 naujos javų ir 3 daržovių veislės, kurių dauginamąją medžiagą bus galima tiekti visai ES rinkai.

Reikia pažymėti, kad išbraukus augalo veislę iš Katalogo, jos dauginamąją medžiagą galima sertifikuoti ir tiekti rinkai iki trečiųjų metų birželio 30 d. po išbraukimo. Visos augalų veislės, kurios įrašomos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, įrašomos ir į Katalogus, išskyrus tas, kurių augalų rūšių (pavyzdžiui, grikių, bulvinių saulėgrąžų) nėra šiuose Kataloguose.

Visiems žemės naudotojams VATŽŪM siūlo domėtis augalų veislių ūkinio vertingumo tyrimo, atlikto VATŽŪM augalų veislių tyrimo skyriuose, duomenimis ir rinktis augalų veisles, registruotas Lietuvoje. 

VATŽŪM informacija


Naujienų prenumerata