Naujienos
Iš trečiųjų šalių įvežta sėkla turi būti saugi
Pavasario sėja liko praeityje, tačiau vertėtų nepamiršti ir rudenį laukiančių rūpesčių. O prieš kimbant į darbus Augalininkystės tarnyba dar kartą nori įspėti tuos, kurie planuoja įsigyti ir atsivežti į Lietuvą javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, daržovių sėklą.
Tarnybos vadovas Sergejus Fedotovas primena – net ir keliaujantys žmonės, norėdami iš trečiųjų šalių atsivežti net mažus kiekius sėklų, vaisių, daržovių, gėlių, sodinukų, privalo pateikti sveikatingumą įrodantį dokumentą. „Netgi obuolys ar pomidoras ant sumuštinio turi turėti fitosanitarinį sertifikatą, – aiškina direktorius. – Tai nėra kieno nors sugalvota užgaida, juk visi norime rūpintis augalų sveikata ir siekiame, kad kuo mažiau kenkėjų patektų į Europos Sąjungą“.
Tuo tarpu dideliais kiekiais importuojantiems javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, daržovių sėklą dar kartą reikėtų atlikti svarbius namų darbus. „Pirmiausia pasitikrinkite, ar sėklą tikrai atsivešite iš lygiavertiškumą turinčių trečiųjų šalių, – pataria S. Fedotovas. – Beje, Rusijos Federacijos ar Baltarusijos tarp jų nėra.“
Pasitikrinti, ar šalis yra nurodyta Tarybos sprendimo prieduose, galite čia (2003/17/EB nuoroda) ir čia (2005/834/EB nuoroda).
Kitas žingsnis – pasitikrinti augalo veislę. Augalininkystės tarnybos direktoriaus teigimu, įvežti galima tik tų javų, pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų, runkelių, daržovių veislių, kurios įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar į Europos Sąjungos Bendrąjį žemės ūkio augalų ar daržovių rūšių veislių katalogą, sėklą (veislių sąrašai ir katalogai čia). Tuo tarpu sertifikuotos grikių sėklos veislės turi būti įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ar į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) veislių, tinkamų sertifikuoti, sąrašą (čia).
Trečiasis, ne mažiau svarbus žingsnis, – pasirūpinti pirkinio ženklinimu ir kokybę patvirtinančiais dokumentais. Įvežamos sėklos fasuotės turi būti paženklintos EBPO etiketėmis, siunta turi turėti EBPO sertifikatą, ISTA arba AOSA sertifikatą. Žemės ūkio ministro įsakymais konkrečios augalų rūšys priskirtos atitinkamoms augalų grupėms. Pvz., paprastieji kviečiai priskirti javams, raudonieji dobilai ar paprastosios šunažolės – pašariniams augalams, o baltosios garstyčios – aliejiniams augalams. Pasitikrinkite, ar ISTA arba AOSA sertifikate nurodyti kokybinių tyrimų rezultatai turi atitikti konkrečios augalo rūšies sėklai keliamus privalomuosius kokybės reikalavimus (juos rasite čia).
Įvežamos mėlynžiedžių liucernų, rapsų, rapsukų, sojų, tikrųjų saulėgrąžų, sėmeninių ir pluoštinių linų, baltųjų garstyčių, valgomųjų svogūnų, daržinių porų, vienamečių paprikų, raudonžiedžių, žemaūgių daržinių ir vijoklinių daržinių pupelių, raukšlėtųjų, apvaliųjų ir cukrinių žirnių, valgomųjų pomidorų, daržo pupų, ryžių sėklos siuntos turi būti ištirtos dėl Sąjungos reguliuojamų nekarantininių kenkėjų (RNQP). Visas įvežamas sėklos siuntas turi lydėti fitosanitarinis (-ai) sertifikatas (-ai).
Jei Jums trūksta dokumentų ar jie kelia abejonių, kreipkitės į pardavėją prieš atlikdami mokėjimą už prekę.
Atminkite, kad ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomo siuntos atvykimo į postą, informaciją apie krovinį reikia pateikti Europos Komisijos sukurtoje informacijos valdymo sistemoje TRACES NT (Trade Control and Expert System New Technologies), Bendrojo sveikatos įvežimo dokumento pirmoje dalyje (išsamiau čia), o atvykus į pasienio postą išvardytus dokumentus ir krovinį teks pateikti tikrinti Augalininkystės tarnybos pareigūnams.
