Naujienos

Titulinis Naujienos ES griežtina priemones kovai su kenksmingais organizmais
2018 m. gegužės 31 d.

Nuo 2018 birželio 1 d. įsigalioja Europos Komisijos patvirtintos priemonės, kurios padės užtikrinti, kad į Europos Sąjungą nebūtų įvežti ir joje neišplistų kenksmingieji organizmai – kukurūziniai dykrinukai (Spodoptera frugiperda (Smith)).

Atsižvelgdama į informaciją, gaunamą iš kitų šalių, apie jose pasirodžiusį ir augalininkystės sektoriuje problemas keliantį kenkėją – drugį kukurūzinį dykrinuką, Europos Komisija dar  2000 m. buvo  nustačiusi priemones kovai su šiuo kenkėju. Buvo taikomi specialūs reikalavimai įvežant į Europos Sąjungą chrizantemas (Dendranthema), gvazdikus (Dianthus) ir pelargonijas (Pelargonium).

Dėl didėjančių drugio Spodoptera frugiperda sukeliamų problemų žemdirbystės sektoriuje Europos Sąjunga imasi griežtesnių prevencinių priemonių siekdama apsaugoti visos Bendrijos teritoriją nuo šio drugio ir todėl nuo šių metų birželio 1 d. iš dalies keičia fitosanitarinius reikalavimus įvežamiems į Europos Sąjungą Afrikos ir Pietų bei Šiaurės Amerikos kilmės paprikų (Capsicum L.), svaidenių (Momordica L.), gelsvųjų baklažanų (Solanum aethiopicum L.), etiopinių baklažanų (Solanum macrocarpon L.) ir paprastųjų baklažanų (Solanum melongena L.) vaisiams bei paprastųjų kukurūzų (Zea mays L.) augalams, išskyrus gyvas žiedadulkes, augalų audinių kultūras, sėklas ir grūdus.

Nuo birželio 1 d. minėtą produkciją į Europos Sąjungą galima bus įvežti tik jei krovinį lydės tinkamai užpildytas fitosanitarinis sertifikatas. Taip pat ES valstybės turės atlikti kasmetinius tyrimus kukurūziniams dykrinukams jų teritorijoje nustatyti ir užtikrinti, kad profesionalūs veiklos vykdytojai būtų informuojami apie galimą šio drugio buvimą ir būtų imamasi priemonių, siekiant užtikrinti geresnę Europos Sąjungos teritorijos apsaugą, kad šis kenksmingasis organizmas į ją nebūtų įvežtas, joje neįsitvirtintų ir neišplistų.

Dėl drugio vystymuisi reikalingų itin šiltų temperatūrų visus metus, paplitimas dirbamuose Lietuvos laukuose nėra prognozuojamas. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad yra šios rūšies drugio įsikūrimo šiltnamiuose rizika, todėl skatiname auginančiuosius daržoves ir gėles versliniuose šiltnamiuose atkreipti dėmesį į šį kenksmingąjį organizmą.

Šis sprendimas bus taikomas iki 2020 m. gegužės 31 d. Visą Europos Komisijos Įgyvendinimo sprendimo tekstą galite rasti čia: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:‌32018D0638&qid=1527141307346&from=EN .

Pav. 1. Kukurūzinis dykrinukas (suaugėlis)

Pav. 1. Kukurūzinis dykrinukas (suaugėlis)

Drugys Spodoptera frugiperda yra kilęs iš vakarų pusrutulio atogrąžų regionų, tokių kaip Meksika, Bolivija, Brazilija, Argentina. Spodoptera frugiperda per vasaros mėnesius nuskrenda didelius atstumus, net iki kelių šimtų kilometrų, ir dėl to greitai plinta naujose teritorijose. 2016 m. buvo pastebėtas spartus kukurūzinių dykrinukų plitimas ir į kitas Šiaurės Amerikos valstybes, jų židinių užregistruota net ir Kanadoje. Tais pačiais metais pirmą kartą apie Spodoptera frugiperda pasirodymą buvo pranešta Vakarų ir Centrinėje Afrikoje, todėl dabar ši rūšis kelia grėsmę visai Afrikai ir Europai.

Pav. 2. Kukurūzinis dykrinukas (lerva)

Pav. 2. Kukurūzinis dykrinukas (lerva)

 Spodoptera frugiperda rūšies atstovai gali padėti iki 1000 kiaušinių ir, priklausomai nuo aplinkos temperatūros, naujos kartos palikuonių išgyvenimo tikimybė gali išaugti. Išsiritusios jaunos lervutės minta apatine lapo puse, o ūgtelėjusios pradeda graužti likusią lapo dalį nuo lapo kraštų link pagrindinės gyslos. Kadangi lervos dažniausiai pradeda maitintis apatine lapo puse, šiuos drugius sunkiau pastebėti. Iki kol drugys virsta suaugėliu, augalas jau būna smarkiai pažeistas ir menkai gyvybingas. Dažniausiai maitinasi augalininkystės sektoriui svarbiais žoliniais augalais, tokiais kaip kukurūzai, svogūnai, česnakai, runkeliai, kopūstai ir jiems giminingi augalai, paprikos, žemuogės. Taip pat minta ir dekoratyviniais augalais – saulėgrąžomis, rožėmis, kardeliais, sukučiais. Dėl to labai nukenčia agrokultūros sektorius.

Prašome visų Lietuvos gyventojų, sužinojusių apie šio drugio buvimą Lietuvoje arba įtariančių jo buvimą savo ūkio teritorijoje, nedelsiant informuoti Augalininkystės tarnybą el. paštu info@vatzum.lt arba telefonu (8 5) 237 5631, ir pateikti visą susijusią informaciją apie šio kenksmingojo organizmo buvimą arba tariamą buvimą. Dėkojame, kad padedate rūpintis Lietuvos augalų sveikatingumu.


Naujienų prenumerata