Naujienos

Citrinmedinis ūsuotis (Anoplophora chinensis Forster) kelia grėsmę ir Lietuvos želdiniams (analogiškas straipsnis išspausdintas laikraštyje „Ūkininko patarėjas“ 2012 m. sausio 14 d. Nr. 6 (2811))

    Šiandien sunku patikėti, kad Citrinmedinis ūsuotis (Anoplophora chinensis Forster) prieš kelerius metus daugeliui Europos Sąjungos valstybių tebuvo baltataškis vabalas, o ne grėsmingas Europos lapuočiams kenkėjas.

     Iki 2008 metų buvo priimta ir dokumentuose nurodomi du skirtingi kenkėjai – Citrinmedinis ūsuotis (Anoplophora chinensis Thomson) ir Baltataškis ūsuotis (Anoplophora malasiaca Forster). Plačiau ištyrus kenkėjus buvo pripažinta, kad tai yra tas pats kenkėjas ir pavadintas vienu vardu – Citrinmedinis ūsuotis – Anoplophora chinensis (Forster).   

    Nenuostabu, kad šį kenksmingąjį organizmą daugeliui buvo paranku vadinti Baltataškiu ūsuočiu, nes tai iki 35 mm ilgio juodas, baltais taškais ant sparnų, ilgais ūsais vabalas. Visas vystymosi ciklas gali užtrukti nuo 2 iki 3 metų, tai priklauso nuo klimato sąlygų. Vabalai suaugėliai aptinkami nuo gegužės pabaigos iki spalio pradžios. Maitinasi įvairių medžių lapais, pumpurais, jauna žieve. Kiaušinėlius pradeda dėti praėjus savaitei po poravimosi. Viena patelė gali padėti apie 70 kiaušinėlių, ir dedami jie po vieną atskirai po žieve medžio kamiene. Kiaušinėlis spalva, forma ir dydžiu yra labai panašus į ryžio grūdą. Tipiškiausios kiaušinėlio dėjimo vietos – 60 cm kamiene nuo žemės paviršiaus, virš žemės paviršiaus iškilusios šaknys. Iki 55 mm ilgio lerva iš pradžių maitinasi po žieve, o vėliau patenka giliau į medienos audinius stiebe, šakose ir šaknyse. Pažymėtina, kad lerva gali išlikti gyvybinga ir tęsti vystymąsi, kai šakelė ar augalo stiebas yra storesnis nei 10 mm. Lėliukė vystosi medienoje, bet netoli nuo žievės, kad subrendusiam suaugėliui užtektų tik prasigriaužti per žievę išskridimo skylę.

    Atkreipiame dėmesį, jog Citrinmedinis ūsuotis gali pulti ne tik apsilpusius augalus, bet ir sveikus. Šis žaladarys gali apnikti net 68 lapuočių medžių ir krūmų rūšys, kurios priklauso 19 šeimų, iš jų dažniausiai pažeidžiamos: klevai (Acer spp.), paprastieji kaštonai (Aesculus hippocastanum), alksniai (Alnus spp.), beržai (Betula spp.), skroblai (Carpinus spp.), citrinmedžiai (Citrus spp.), lazdynai (Corylus spp.), kauleniai (Cotoneaster spp.), bukai (Fagus spp.), krausvos (Lagerstroemia spp.), platanai (Platanus spp.), tuopos (Populus spp.), gluosniai (Salix spp.), obelys (Malus spp.), guobos (Ulmus spp.), slyvos (Prunus spp.), kriaušės (Pyrus spp.).

    Natūraliai kenkėjas paplitęs Azijos šalyse (Japonijoje, Kinijoje, Taivanyje, Korėjoje, Malaizijoje, Vietname, Indonezijoje, Filipinuose), Jungtinėse Amerikos Valstijose. Paprastai suaugęs vabalas skrenda netoli, todėl tarptautiniu mastu Anoplophora spp. plinta būdamas kiaušinėlių, lervos, lėliukės stadijose su užkrėsta mediena, medine pakavimo medžiaga ar augalais, ne išimtis ir bonsai. Taip kenkėjas iš natūralaus paplitimo arealo 2000 metais atkeliavo į Italijos Lombardijos regioną. 2007 metais kenkėjas aptiktas Olandijoje. Vėlesniais metais nustatytas Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Lietuvoje. Taigi, palankios Citrinmediniam ūsuočiui vystytis Europoje sąlygos lemia kas kart vis naujus šio nekviesto svečio židinius Senajame žemyne.

   Europos Komisija, atsižvelgdama į daromą kenkėjo žalą, 2008 m. lapkričio 7 d. priėmė sprendimą 2008/840/EB dėl neatidėliotinų priemonių, skirtų užkirsti Anoplophora chinensis (Forster) įvežimo į Bendriją ir išplitimo joje kelią. Nepaisant taikomų priemonių, nustatytų sprendime, kenkėjas buvo aptinkamas vis naujose vietose. Atkreipiame dėmesį, jog daugiausia užkrėstų vietų buvo nustatyta Olandijoje. Pastebėta, kad kenkėjo nustatymų intensyvumas susijęs su klevų (Acer spp.) augalų importu iš Kinijos. Europos Komisija įvertinusi, kad patvirtintos kovos priemonės neužkerta kelio kenkėjui plisti, 2010 m. liepos 7 d. papildė sprendimą.

    Spendimas įpareigoja šalis nares vykdyti stebėseną šalies viduje, o nustačius kenkėją, taikyti fitosanitarines priemones:

-    demarkuoti teritoriją, kurią sudaro užkrėstas plotas ir buferinė zona;
-    riboti augalų šeimininkų gabenimą iš demarkuotos zonos;
-    naikinti užkrėstus augalus, įskaitant šaknis.

   Prieš augalų gabenimą iš demarkuotų zonų Europos Sąjungos teritorijoje augalai turi būti atidžiai patikrinti taikant ardomąjį mėginių ėmimo metodą, kurio metu augalai yra pjaustomi, skaldomi ar kitaip smulkinami siekiant aptikti bet kurioje vystymosi stadijoje esantį kenkėją. Tik tuomet, kai specialistai patvirtina, jog augalai yra neužkrėsti, jie gali būti gabenami tik su augalo pasu.

   Tuo tarpu iš trečiųjų šalių importuojami augalai šeimininkai turi būti su fitosanitariniu sertifikatu, o importo fitosanitarinio tikrinimo metu turi būti atliktas ardomasis mėginių ėmimo metodas.

    Pastebėtina, kad dėl masinio Citrinmedinio ūsuočio išplitimo Kinijoje iki 2012 m. gegužės 1 d. uždrausta importuoti iš Kinijos Acer spp. augalus.

    Kuo anksčiau kenkėjas yra nustatomas ir sunaikinamas, tuo patiriama mažesnė ekonominė, ekologinė ir socialinė žala. Kenkėjo aptikimą ir sunaikinimą apsunkina užkrėstų medžių nuosavybės forma, želdinių statusas, piniginė ir nepiniginė vertė. Pažeisti medžiai dažnai žaliuoja, o vabalų suaugėlių padarytos skylės aptinkamos tik vabalams išskridus, kai kenkėjo populiacija jau būna įsitvirtinusi. Todėl labai svarbu, kad kiekvienas iš mūsų gebėtų ne vien tik gėrėtis įvairiaspalvių lapuočių vešlia karūną, bet ir pastebėtų potencialius puoselėjamų želdinių žaladarius. Vien Italijos pavyzdys byloja, kad laiku nesuskubus kovoti su kenkėju, tenka iškirsti tūkstančius medžių (Italija per pastaruosius trejus metus iškirto 18000 vnt. medžių) ir jo kontrolei skirti didžiulius finansinius išteklius (Italija kovai su Citrinmediniu ūsuočiu išleido net 10 mln. Eurų).

   Naujas kelias greitai plisti kenkėjui yra prekyba internetu, kai augalai šeimininkai yra užsakomi iš Kinijos medelynų ir į šalį atkeliauja paštu. Tokių užsakymų kontrolę apsunkina užsakomi maži augalų kiekiai, netikslūs pirkėjo duomenys, siuntos atkeliavimas per kitą Europos Sąjungos šalį.

   Siekiant apsaugoti šalį nuo galimos kenkėjo žalos ir taikomų drastiškų kovos priemonių, būtinas visuomenės atsakingumas įsigyjant augalus, o pastebėjus galimus kenkėjo požymius būtina nedelsiant kreiptis į specialistus - Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Fitosanitarijos skyrių (Kalvarijų g. 62, Vilnius, tel. (8 5) 275 4353 arba (8 5) 273 1311, el. paštas [email protected]).