Naujienos

Titulinis Naujienos Candidatus Liberibacter solanacearum – pavojinga bakterija naikinanti bulves, pomidorus, morkas, baklažanus ir kt. daržoves
2019 m. liepos 3 d.

Candidatus Liberibacter solanacearum – pavojinga bakterija naikinanti bulves, pomidorus, morkas, baklažanus ir kt. daržoves

Daugiau nei prieš dešimtmetį mokslininkai aptiko naują bakteriją, sukeliančią bulvinių (lot. Solanaceae) šeimos augalų ligas. Bakterija buvo pavadinta Candidatus Liberibacter solanacearum. Pirmą kartą šia bakterija užkrėsti bulvių stiebagumbiai buvo aptikti Meksikoje 1994 metais, o bulvių liga tuo metu pavadinta „zebro griežinėliais“. Galbūt dėl tamsių šerdinių spindulių, kurie išryškėja iškepus užkrėstų bulvių griežinėlius (1 pav.).

Candidatus Liberibacter solanacearum yra kenksmingasis organizmas, kuris gali vystytis tik augalo šeimininko audiniuose (karnienoje). Bakterija plinta su vabzdžiais platintojais arba per dauginimui / sodinimui naudojamas sergančių augalų dalis. Blakutės (lot. Psyllidae) (vabzdžiai platintojai) bakterijas perneša nuo užkrėsto augalo šeimininko ant sveiko. Bakterijos patenka ant augalo šeimininko blakutėms jais maitinantis arba per padėtus kiaušinėlius.

 Bakterija nėra kenksminga nei žmogui, nei gyvuliams, tačiau nekontroliuojama gali sukelti didelius nuostolius ūkininkams, nes gali užkrėsti ūkiniu požiūriu svarbius bulvinių, salierinių ar kitų šeimų augalus. Ši bakterija sukelia bulvių, pomidorų, morkų, paprikų, baklažanų, salierų, pastarnokų, kiauliauogių bei petražolių ligas. Paprastasis takabas, didžiosios dilgėlės ar dumplūnės taip pat gali būti šios bakterijos augalai šeimininkai.

Candidatus Liberibacter solanacearum sukelia skirtingais požymiais pasireiškiančias augalų ligas. Geriausiai žinoma – bulvių stiebagumbių „zebro griežinėlių“ liga. Lyginant sveikus morkų augalus su sergančiais, galima pastebėti, kad pastarųjų šakniastiebiai yra šviesesni ir trumpesni, su papildomomis šaknimis, lapai susisukę, violetinės spalvos. Bakterija užkrėstų pomidorų lapai pagelsta, riečiasi, lyginant su sveikais augalais, jie lėčiau auga. Taip pat deformuojasi pomidorų vaisiai, jie būna mažesni ir prastesnės kokybės. Žinoma, kad tokios daržovės neatneš laukiamo gausaus ar prekybai tinkamo derliaus. Candidatus Liberibacter solanacearum bakterija kartu su platintojomis blakutėmis gali sukelti ekonominius nuostolius šalyse, kuriose išvystytas bulvių, pomidorų (Šiaurės Amerikos valstybės, Naujoji Zelandija) ar morkų (Europa) auginimas. Dažnai galimas netgi 100 % derliaus praradimas.

Nuo 1994 metų, kai Meksikoje pirmą kartą nustatyta Candidatus Liberibacter solanacearum sukelta liga, iki dabar nuolat stebimas bakterijos plitimas į kitas šalis. Remiantis Europos ir Viduržemio jūros šalių augalų apsaugos organizacijos (EPPO, European and Mediteranean Plant Protection Organization) duomenimis, Candidatus Liberibacter solanacearum aptikta Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Meksikoje, Centrinės Amerikos šalyse, Naujojoje Zelandijoje, Maroke, Tunise, Didžiojoje Britanijoje, Belgijoje, Norvegijoje, Suomijoje, Švedijoje, Estijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Graikijoje bei Izraelyje. Šiuo metu Europoje žinomi keli Candidatus Liberibacter solanacearum augalai. Tai yra morkos, bulvės, salierai bei didžiosios dilgėlės.

Siekiant kovoti su ligas sukeliančia bakterija ir jos platintojomis blakutėmis, pirmiausia reikia užkirsti kelią bakterijos ar ja užkrėstų augalų bei blakučių patekimui į šalį, vykdyti potencialių augalų šeimininkų ir blakučių stebėseną šalyje, aptiktus ligos sukėlėjus naikinti augalų apsaugos produktais (insekticidai, herbicidai), kelis metus užkrėstus laukus stebėti (naudinga sėjomaina, laukų pūdymas ar intensyvus gyvulių ganymas).

Lietuvoje taip pat buvo rasta kenksminguoju organizmu užkrėstų morkų, imtasi atitinkamų fitosanitarinių priemonių, tačiau Candidatus Liberibacter solanacearum paplitimo mūsų šalyje patvirtinimui reikalingi detalesni tyrimai. Todėl tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse yra atliekama Europos Sąjungos fitosanitarinė stebėsena – iš šaliai ekonomiškai svarbių augalų šeimininkų imami ir tiriami mėginiai dėl šios bakterijos. Lietuvoje Europos Sąjungos stebėsena atliekama ir bakterijos ieškoma bulvinių šeimos augaluose, išskyrus sėklas: Solanum tuberosum L. (valgomoji bulvė), bulvinių šeimos augaluose, išskyrus vaisius ir sėklas: Solanum lycopersicum L. (pomidoras), Capsicum annuum L. (vienametė paprika), Solanum melongena L. (paprastasis baklažanas), Nicotiana tabacum L. (paprastasis tabakas), Solanum betaceum Cav. (stambiavaisė basovija), Lycium barbarum L. (dygliuotasis ožerkšnis), Physalis peruviana L. (peruvinė dumplūnė), salierinių šeimos augaluose, išskyrus sėklas: Daucus carota L. (paprastoji morka), Apium graveolens L. (valgomasis salieras), Pastinaca sativa L. (paprastasis pastarnokas).

Kadangi Candidatus Liberibacter solanacearum gali būti pernešama blakučių (Bactericera cockerelli, Trioza apicalis ir Bactericera trigonica), todėl apsaugoti ūkį nuo bakterijų antplūdžio gali vabzdžių kontrolės priemonės. Labai svarbu vykdyti potencialių augalų šeimininkų stebėseną ir nustatyti, ar šalyje yra ligas sukeliančių organizmų, įvertinti jų paplitimo mastą bei atsekamumą.

1 pav. „Zebro griežinėliai“ (https://www.planthealthcentre.scot/news/zebra-chip-pathogen-liberibacter-detected-symptomless-potato-plants-finland)

Parengta pagal:

Lia W. Liefting, Paul W. Sutherland, Lisa I. Ward, Kerry L. Paice, Bevan S. Weir, and Gerard R. G. Clover: A New 'Candidatus Liberibacter' Species Associated with Diseases of Solanaceous Crops. Plant Disease, 93:208-214, 2009

Candidatus Liberibacter solanacearum. Bulletin OEPP/EPPO Bulletin, 43 (2), 197-201, 2013

PM 9/25 (1) Bactericera cockerelli and ‘Candidatus Liberibacter solanacearum’. Bulletin OEPP/EPPO Bulletin, 47 (3), 513-523, 2017

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus įsakymas Nr. A1-690 „Dėl mėginių ėmimo Candidatus Liberibacter Solanacearum bakterijai nustatyti metodikos patvirtinimo“, 2018-11-26

Naujienas kviečiame sekti Tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt ir „Facebook“ paskyroje.


Naujienų prenumerata