Naujienos

Titulinis Naujienos Augalininkystės tarnyba primena, ką svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams
2021 m. gegužės 20 d.

Augalininkystės tarnyba primena, ką svarbu žinoti tręšiamųjų produktų naudotojams

Siekdama užtikrinti saugaus ir sveiko maisto gamybos grandinę, apsaugoti žmonių, gyvūnų sveikatą bei aplinką, Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) kviečia atsakingai naudoti tręšiamuosius produktus (toliau – TP, trąšos) ir primena ūkininkams svarbiausius jų naudojimo reikalavimus.

Primename, kad tręšiant leidžiama naudoti tik tuos TP, kurie yra įtraukti į Identifikavimo sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2019 m. gegužės 10 d. įsakymu Nr. 3D-292 „Dėl Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą ir išbraukimo iš šio sąrašo tvarkos aprašo ir Lietuvos Respublikos rinkai pateikiamų ir tiekiamų tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašo patvirtinimo“ (toliau – Identifikavimo sąrašas). Taip pat leidžiama naudoti EB trąšas, kurios įrašytos į Reglamento (EB) Nr. 2003/2003 I priedą (pažymėtas „EB TRĄŠOS“ arba EC/CE žymeniu) (toliau – Reglamentas), o ekologinėje gamyboje leidžiama naudoti tas trąšas ir dirvožemio gerinimo priemones, kurios patvirtintos kaip leistinos naudoti ekologiniuose ūkiuose ir paskelbtos Augalininkystės tarnybos tinklalapyje.

Atkreipiame dėmesį, kad Tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimų aprašo (https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/74a49ce0175b11ebb0038a8cd8ff585f) (toliau – Aprašas) nuostatos taikomos žemės ūkio veiklos subjektams, tręšiantiems 10 ha ir daugiau, o tręšiantiems gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenais – 0,01 ha ir daugiau žemės ūkio naudmenų.

Siekiant, kad augalai gautų pakankamai augimui reikalingų medžiagų, bet nebūtų pertręšiami, TP perteklius nepatektų į vandens šaltinius ir jų neužterštų, o augalinis maistas būtų saugus, augalai turi būti tręšiami naudojant optimalias, aplinką tausojančias TP normas pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą.

TP apskaitos žurnalas

Ūkininkai, naudojantys mineralines (neorganines) trąšas, turi pildyti trąšų naudojimo apskaitos žurnalą, vadovaudamiesi Aprašo 2 priede nustatyta forma.

Trąšų naudojimo apskaitos žurnalą galima pildyti popieriuje arba elektroninėje formoje, duomenys turi būti surašomi einamaisiais metais ne rečiau kaip du kartus: iki liepos 1 d. ir iki gruodžio 31 d. Žurnalas saugomas veiklą vykdančio žemės ūkio veiklos subjekto buveinėje arba gyvenamojoje vietoje, kad pareikalavus Augalininkystės tarnybos specialistams, vykdantiems TP naudojimo priežiūrą, būtų iš karto jiems pateiktas.

Gyvūninės kilmės pelenų naudojimas

Žemės ūkio veiklos subjektas gyvūninės kilmės pelenus (toliau – pelenai) turi naudoti pagal pelenų naudotojo parengtą pelenų naudojimo planą, vadovaujantis Aprašo 1 priede nustatyta forma. Pelenus tręšimui leidžiama naudoti tik tada, jei jie atitinka specialiuosius kokybės ir saugos reikalavimus, nustatytus Identifikavimo sąraše.

Svarbu žinoti, kad tinkamai parengtas pelenų naudojimo planas turi būti pateiktas susipažinti Augalininkystės tarnybai likus ne mažiau kaip 2 mėnesiams iki planuojamos pelenų naudojimo pradžios. Plano galiojimo terminą nustato gyvūninės kilmės pelenų naudotojas, atsižvelgdamas į gyvūninės kilmės pelenų ir dirvožemio tyrimų rezultatus, vietovės specifiką bei į planuojamą panaudoti gyvūninės kilmės pelenų kiekį. Plano galiojimo terminas turi būti ne ilgesnis kaip 5 metai.

Žemės ūkio veiklos subjektai turi turėti gyvūninės kilmės pelenų tyrimo rezultatus, kuriuos perduodamas ar parduodamas pelenus naudotojui pateikia gyvūninės kilmės pelenų gamintojas. Tyrimai turi būti atlikti akredituotoje ar TP gamintojo laboratorijoje, akredituotoje naudoti numatomų tirti produkto sudėtyje esančių medžiagų tyrimų metodus.

Prieš rengiant gyvūninės kilmės pelenų naudojimo planą, turi būti atlikti dirvožemio tyrimai ir nustatyti šie rodikliai: sunkiųjų metalų koncentracijos (švino (Pb), kadmio (Cd), chromo (Cr), vario (Cu), nikelio (Ni), cinko (Zn), gyvsidabrio (Hg)), granuliometrinė sudėtis, pHKCl, judriųjų kalio (K2O) ir fosforo (P2O5) kiekiai. Tačiau dirvožemio tyrimai gali būti neatliekami, kai panaudojama ne daugiau kaip 0,5 t/ha gyvūninės kilmės pelenų per metus. Dirvožemio tyrimus organizuoja pelenų naudotojas, ne vėliau kaip likus 4 mėnesiams iki lauko tręšimo pelenais.

Pelenų norma turi būti parenkama atsižvelgiant į tręšiamo lauko dirvožemio pH ir Aprašo 1 priedo 5 lentelėje nurodytus leidžiamus naudoti kiekius. Pelenai nenaudojami tręšimui, kai dirvožemio pHKCl didesnis nei 7,0. Norint sureguliuoti dirvožemio rūgštingumą, žemės ūkio laukų tręšimas pelenais turi būti atliekamas kas 3–4 metus, išskyrus atvejus, kai dirvožemio tyrimais įrodoma, jog kalkinimas pelenais gali būti atliekamas dažniau.

Atkreipiame dėmesį, kad dirvos paviršiuje paskleisti pelenai turi būti iš karto įterpiami į žemę užariant ir draudžiama juos skleisti ant įšalusios ar įmirkusios žemės. Draudžiama naudoti pelenus paviršinių vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Taip pat draudžiama naudoti pelenus dirbamuose laukuose, jeigu pavojingų cheminių medžiagų kiekis dirvožemyje viršija 70 proc. ribinės vertės, vadovaujantis Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“, pavirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-114 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 60:2015 „Pavojingųjų cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje“ patvirtinimo“, reikalavimais.

Biologiškai skaidžių atliekų tręšimo planas

Biologiškai skaidžių atliekų gamintojas (toliau – BSA), planuojantis tręšti biologiškai skaidžiomis atliekomis daugiau kaip 50 ha žemės ūkio naudmenų per kalendorinius metus, privalo parengti ir su atitinkamu regiono aplinkos apsaugos departamentu suderinti tręšimo planą, vadovaudamasis Biologiškai skaičių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2011 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. D1-327 „Dėl biologiškai skaidžių atliekų naudojimo tręšimui laikinųjų aplinkosauginių reikalavimų aprašo patvirtinimo“.

Medienos kuro pelenų naudojimo planas

Medienos kuro pelenų tvarkymas ir naudojimas vykdomas pagal medienos kuro pelenų (toliau – medienos pelenai) tvarkytojo ir naudotojo parengtą ir su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentu (RAAD), kurio kontroliuojamoje teritorijoje yra teritorija, kurioje numatoma naudoti medienos pelenus, suderintą pelenų naudojimo planą.

Medienos pelenus taip pat draudžiama skleisti ant įšalusios ar įmirkusios dirvos ir tręšimas turi būti atliekamas mažiausiai 50 m atstumu nuo atvirų vandens telkinių.

Mėšlo ir srutų tręšimo planas

Labai svarbu teisingai tvarkyti organines trąšas ir laikytis aplinkosaugos reikalavimų, kurie nurodyti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir žemės ūkio ministro 2020 m. gruodžio 9 d. įsakyme Nr. D1-755/3D-844 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymo Nr. 1D-367/3D-342 „Dėl Mėšlo ir srutų tvarkymo aplinkosaugos reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“.

Tręšiant mėšlu ar srutomis (daugiau kaip 30 ha ž. ū. naudmenų per kalendorinius metus) būtina turėti tręšimo planą, kuris saugomas ne trumpiau kaip 2 metus nuo jo sudarymo datos.

TP laikymas

Įsigyjant supakuotas mineralines (neorganines) trąšas, reikia atkreipti dėmesį, kad trąšų pakuotės būtų su lietuviškomis etiketėmis. Trąšas ūkininkai gali laikyti sandėliuose ant padėklų arba lauke ant padėklų, apsaugotas nuo tiesioginių saulės spindulių ir atmosferos kritulių taip, kad pakuotės nestovėtų vandenyje ir ant jų nesikauptų vanduo.

Palaidas mineralines trąšas privaloma laikyti tik sandėlyje. Skirtingų rūšių palaidos mineralinės trąšos sandėlyje laikomos atskirtos pertvaromis arba atskirose talpyklose. Didelį azoto kiekį (N>28 %) turinčias amonio nitrato trąšas privaloma laikyti tik supakuotas. Pakuotos mineralinės (neorganinės) trąšos gali būti laikomos sandėliuose tiesiog ant grindų ne ilgiau kaip 1 mėnesį nuo įsigijimo. Žemės ūkio veiklos subjektams, vykdantiems žemės ūkio veiklą, draudžiama saugoti ir naudoti amonio karbonato trąšas. TP įsigijimo dokumentus naudotojai turi saugoti dvejus metus nuo TP įsigijimo datos. Sandėliai (patalpos), kuriuose laikomos mineralinės (neorganinės) trąšos, turi būti pastatyti iš nedegių medžiagų, uždari, sausi ir vėdinami. Grindys turi būti aukščiau žemės paviršiaus, medinės sandėlio konstrukcijos padengtos ugniai atspariais mišiniais.

Tuščios TP pakuotės ir jų likučiai, kurie pagal Atliekų tvarkymo įstatyme pateiktą atliekų apibrėžimą priskiriami atliekoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis TP etiketėse, techniniuose dokumentuose nurodytais ar atliekų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktų reikalavimais.

Gyvūninės kilmės ir medienos kuro pelenai turi būti laikomi taip, kad gyvūnai nepatektų į patalpą, esant įvairioms gamtinėms sąlygoms jų nenešiotų vėjas, o veikiant krituliams ar atodrėkiui pelenai nepatekti į paviršinius ar požeminius vandenis.

Pakrovimui, iškrovimui ir pervežimui naudojamas transportas turi būti pritaikytas pagal gyvūninės kilmės pelenų būklę (dulkingi, birūs ir kt.), transportuojami pelenai turėtų būti uždengti.

Mėšlas kaupiamas tvartuose, mėšlidėse, srutų kauptuvuose ar tirštojo mėšlo rietuvėse prie tvarto (juose turi tilpti ne mažiau kaip per 6 mėn. susidarantis mėšlas). Tirštasis mėšlas – rietuvėse, tręšiamuose laukuose ne ilgiau kaip 6 mėnesius. Svarbu, kad rietuvės vieta lauke niekada nebūtų apsemiama vandens. Mėšlidės, tirštojo mėšlo rietuvės urbanizuotose teritorijose turi būti uždengtos lanksčiomis, vandeniui nelaidžiomis dangomis, ne mažesniu kaip 10 cm storio durpių ar šiaudų sluoksniu. Uždengti nebūtina tirštojo mėšlo, kuris apdorotas moksliškai pagrįstomis amoniako išsiskyrimą į aplinką ir nemalonius kvapus mažinančiomis priemonėmis (separavimas, probiotikai ar kt.).

Priežiūra

Augalininkystės tarnybos specialistas, vykdantis TP naudojimo priežiūrą, įvertina, ar TP naudojami ir saugomi pagal gamintojų nurodytas rekomendacijas arba pagal sudarytą tręšimo planą, ar naudojami į Identifikavimo sąrašą įrašyti TP arba EB trąšos, tikrina įsigijimo dokumentus, kurie turi būti saugomi dvejus metus nuo TP įsigijimo datos, patikrą, ima TP bandinius, kad įvertintų produkto kokybinės ar kiekybinės sudėties atitiktį įstatyme, Identifikavimo sąraše ir Reglamente nustatytiems reikalavimams.

TP naudojimo patikrinimai vykdomi pagal sudarytą ir Augalininkystės tarnybos direktoriaus patvirtintą metinį patikrinimų planą arba operatyviai reaguojant į gautus pranešimus ar skundus dėl galimai daromų pažeidimų.

Teisės aktus, kuriuose nustatyti TP naudojimo ir saugojimo reikalavimai, galima rasti Augalininkystės tarnybos interneto svetainėje: http://www.vatzum.lt/lt/teises-aktai/teises-aktai/trasos-ir-tresiamieji-produktai/.

 

Sekite mūsų naujienas ir soc. tinkluose: Facebook ir Linkedin


Naujienų prenumerata