Naujienos

Titulinis Naujienos Dėl kenkėjų pavojaus ES griežtina augalų vežimo taisykles
2019 m. spalio 3 d.

Dėl kenkėjų pavojaus ES griežtina augalų vežimo taisykles

Nuo šių metų gruodžio 14 d. Lietuvoje, kaip ir visoje Europos Sąjungoje, keičiasi fitosanitarinė tvarka – atsiranda naujos taisyklės ir reikalavimai. Tai reiškia, kad į mūsų šalį iš trečiųjų šalių (ne ES valstybių) keliautojai negalės įvežti augalų ar augalinių produktų be specialių dokumentų. Tokiu būdu ES griežtina fitosanitarinę tvarką, kuri numato priemones, užkertančias kelią pavojingų kenkėjų plitimui.  

Augalai yra ir žmonių, ir gyvūnų maisto grandinės dalis bei natūrali mus visus supanti aplinka. Todėl jų ligų protrūkiai daro pražūtingą poveikį mūsų gyvenimo kokybei. Augalų ligos gali sukelti nuostolių ir stambiems, ir smulkiems ūkininkams, prekybininkams, gali padaryti neigiamą poveikį maisto kokybei, miškams bei parkams.

Kasmet ES vidaus rinkoje gabenama ar iš trečiųjų šalių importuojama milijardai augalų ir jų produktų, bet juos niokojantys kenkėjai nesustoja prie muitinės. Prekyba augalais, sodinukais, gėlėmis ar sėklomis susijusi su tam tikromis grėsmėmis žemės ūkiui. Kartu su tokiomis prekėmis ar netgi medinėmis dėžėmis ir padėklais iš vienos valstybės į kitą gali būti atgabenti augalų kenkėjai ar pavojingų ligų užkratai. Tai – rizikinga, nes kenkėjai gali pridaryti žalos ir žemės ūkiui, ir miškams, o kartu – ir visai ekonomikai.

Jungtinės Tautos 2018 m. gruodį paviešino informaciją, kad dėl žalingos kenkėjų veiklos visame pasaulyje yra prarandama iki 40 procentų augalinio maisto. Kalbant apie ekonominę vertę, vien tik augalų ligos pasaulinei ekonomikai „kainuoja“ apie 220 mlrd. JAV dolerių per metus, o invaziniai  kenkėjai – dar apie 70 milijardų JAV dolerių.

ES valstybės irgi kenčia nuo įvairiausių augalų ligų ir kenkėjų: nykstantys alyvmedžiai Italijoje dėl viską siaubiančios bakterijos Xylella fastidiosa, mikroskopinės kirmėlės – vadinamieji pušiniai stiebiniai nematodai – Portugalijoje sunaikinę milijonus pušų, nuo bulvių puvinio nuolat kenčianti Lenkija. Tai tik keli pavyzdžiai, rodantys, kokie pavojai gali grėsti augalams dėl sunkiai valdomo kenkėjų plitimo.

Lietuva dėl savo geografinės padėties kol kas išvengia daugelį pasaulio valstybių kamuojančių vabzdžių  bei kitų kenkėjų invazijų, tačiau intensyvėjanti prekyba ir jau nekeliantis abejonių klimato šiltėjimas tik didiną tokią riziką.

Šią riziką norima kuo labiau sumažinti, todėl yra griežtinama fitosanitarinė kontrolė. Prieš trejus metus Europos Sąjungos institucijose priimtas teisės aktas, vadinamasis Augalų sveikatos reglamentas, visose ES valstybėse (taigi ir Lietuvoje) įsigalios gruodžio 14-ąją. Siekiama, kad kartu su importuojamomis prekėmis iš trečiųjų šalių į ES valstybes patektų kuo mažiau augalų kenkėjų ir ligų.

Valstybinės augalininkystės tarnybos direktorius Sergejus Fedotovas sako, kad pasaulio valstybės supranta, jog didesnis dėmesys augalų sveikatai – tai mažesni derliaus nuostoliai, efektyvesnė kova su skurdu ir badu pasaulyje, tvaresnė žemdirbystė. Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja paskelbė 2020 metus Tarptautiniais augalų sveikatos metais. Taip tikimasi padidinti visuomenės ir politikos formuotojų dėmesį augalų sveikatos iššūkiams. Pasak S. Fedotovo, tokia iniciatyva – tai galimybė atkreipti viso pasaulio visuomenės dėmesį į būtinybę puoselėti ir stiprinti augalų sveikatą.

Ką reikia žinoti keliaujantiems iš ne ES šalių?

Naujų reikalavimų teks laikytis ne tik verslo įmonėms, bet ir keliaujantiems žmonėms. Svarbiausias pokytis, kurį svarbu visiems įsidėmėti: norint iš trečiųjų šalių atsivežti sodinukų, sėklų, gėlių, vaisių, daržovių, reikės pasirūpinti augalų sveikatą įrodančiu dokumentu – fitosanitariniu sertifikatu.  

Jį bus galima gauti iš tų šalių, iš kurių vykstama į ES valstybes, už fitosanitariją atsakingose institucijose. Toks dokumentas bus išduodamas atlikus tyrimus ir nustačius, ar augalai yra saugūs – ar juose nėra bakterijų, virusų, grybų, vabzdžių ar kitokio užkrato, naikinančio augalus ar sukeliančio jų ligas. 

Neturintiems tokio dokumento keleiviams nebus leidžiama į ES įsivežti augalų ar augalinių produktų. Kitaip sakant, jokių sėklų, gėlių, vaisių ir daržovių, nesvarbu kokiais kiekiais – jeigu nebus augalų sveikatingumą įrodančio dokumento. Išimtis bus taikoma tik penkiems skirtingų rūšių vaisiams: ananasams, kokosams, durijams, bananams ir datulėms. Šiems vaisiams sertifikato nereikės.

Numatomi pokyčiai palies ir verslą, nes įvežant tokius krovinius į Lietuvą ar kitas ES šalis įmonės turės specialioje ES importo kontrolės sistemoje Traces NT iš anksto deklaruoti krovinį. Bus būtina užpildyti augalų sveikatos įvežimo dokumentą ir tik tada vykti patikrai į pasienio kontrolės punkto fitosanitarijos postą. Po atlikto krovinio patikrinimo šis dokumentas bus papildomas fitosanitarijos posto pareigūno išvada. Tada įmonės krovinį su šiuo dokumentu turės pateikti muitinės pareigūnams, kurie atliks tolesnes muitinės procedūras (išleidimą į laisvą rinką, tranzito procedūras). Planuojama, kad ateityje bus pereita prie elektroninės tokio dokumento versijos.

Naujienas kviečiame sekti Tarnybos interneto svetainėje www.vatzum.lt ir „Facebook“ paskyroje.


Naujienų prenumerata