Naujienos

Titulinis Naujienos Atsakymai į „Ūkininko patarėjo“ klausimus dėl tręšiamųjų produktų priežiūros
2019 m. gegužės 30 d.

Atsakymai į „Ūkininko patarėjo“ klausimus dėl tręšiamųjų produktų priežiūros

1. Visa tręšiamųjų produktų rinkos – tiek didmeninės, tiek mažmeninės – priežiūra patikėta Valstybinei augalininkystės tarnybai. Ką duos trąšų priežiūros sutelkimas vienos institucijos rankose? Kokie tokio sprendimo privalumai (o gal trūkumai)?

Svarstant tręšiamųjų produktų rinkos priežiūros funkcijų įgyvendinimą buvo svarstomi keli variantai. Vienas iš siūlomų sprendimų buvo paskirstyti funkcijas tarp dviejų institucijų, t. y. Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) ir Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos. Galiausiai buvo nutarta sutelkti visas priežiūros funkcijas Augalininkystės tarnyboje.

Nors Augalininkystės tarnyba nėra politiką formuojanti institucija ir priimant šį sprendimą nedalyvavo, manau, kad tai – teisingas sprendimas. Tręšiamųjų produktų priežiūra apima nemažai sričių (pateikimas, tiekimas rinkai, naudojimas, gamyba, vežimas), tad yra labai svarbu užtikrinti vieno langelio principą. Visas sritis kontroliuojant vienai institucijai bus išvengta perteklinės biurokratijos, sprendimai bus greitesni, žinant įvairių sričių poreikius ir situacijas sprendimai bus geriau suderinti.

Augalininkystės tarnyba jau vykdo augalų apsaugos produktų priežiūros funkcijas nuo registravimo iki panaudojimo. Tad vedant tam tikrą paralelę su trąšų priežiūra, mūsų patirtis dirbant su augalų apsaugos produktais leidžia tvirtai teigti, kad priežiūra vienose rankose  tikrai pasiteisino, todėl tikiu, kad ir trąšų kontrolė, sutelkta vienoje institucijoje, bus efektyvi ir nesukels nesklandumų nei ūkininkams, nei verslininkams. 

Pvz., 2014 m. augalų apsaugos srityje susidūrėme su 2 rimtais iššūkiais skirtingose srityse – mažėjančia pasiūla ir neregistruotų augalų apsaugos produktų naudojimu. Abi problemos susijusios, tad spręsti jas reikia kompleksiškai. Tokių sprendimų rezultatas – mums pavyko gerokai padidinti registruotų augalų apsaugos produktų kiekį ir pateikti pasiūlymus, pagal kuriuos buvo patobulinta teisinė bazė, kas šiandien tarnybai leidžia efektyviai kovoti su nelegaliais augalų apsaugos produktais.

2. Ar Augalininkystės tarnyba turi reikiamą bazę (nuo pasienio kontrolės postų iki produktų kokybės tyrimų laboratorijos) šios funkcijos užtikrinimui? Su kokiais sunkumais, problemomis susiduriate įgyvendindami šią funkciją?

Visų pirma noriu pabrėžti, kad ši funkcija mums priskirta neseniai ir todėl dar daug dalykų nėra iki galo sureguliuota, bet situacija keisis. Vykdydami trąšų kontrolę mes nuolat analizuosime situaciją ir teiksime pasiūlymus, kaip šią veiklą padaryti dar efektyvesnę. Todėl turėdami patirties vykdant augalų apsaugos produktų priežiūrą esame tikri, kad procesai bus nuolat tobulinami, atsisakant nereikalingos biurokratijos, bet tuo pačiu sukuriant visiems aiškų, efektyvų ir skaidrų kontrolės mechanizmą.

Galima paminėti, kad kol kas tręšiamųjų produktų teisiniame reglamentavime nėra įtvirtintų nuostatų dėl aiškių pateikimo rinkai, saugojimo (sandėliavimo) ir tiekimo rinkai reikalavimų, taip pat dar nepatvirtinti tręšiamųjų produktų naudojimo reikalavimai. Šiuos reikalavimus reikės sukurti, suderinti ir patvirtinti.

Kalbant apie šioms funkcijoms reikalingą bazę, tarnyba turi kontrolės postus pasienyje, taip pat kiekvienoje apskrityje yra regioniniai skyriai, kurie galės vykdyti naujas funkcijas pilna apimtimi suteikus jiems būtinus žmogiškuosius išteklius ir kitas būtiniausias priemones. Tarnyba savo laboratorijų tręšiamųjų produktų tyrimams atlikti neturi, tačiau Lietuvoje yra laboratorijų, kurioms galima bus pateikti tręšiamųjų produktų ėminius sudėties ištyrimui.

3. Šiai funkcijai atlikti dar nėra skirtas finansavimas? Jei taip, kaip planuojate įgyvendinti Jums priskirtą funkciją?

Remiantis Muitinės departamento duomenimis, į Lietuvą įvežami dideli kiekiai tręšiamųjų produktų, pavyzdžiui 2018 m. į laisvą apyvartą išleista daugiau nei 850 tūkst. tonų tręšiamųjų produktų. Potencialių tręšiamųjų produktų naudotojų, deklaravusių daugiau kaip 10 ha pasėlių, yra apie 40–50 tūkst. Taip pat yra apie 20 tūkst. tręšiamųjų produktų platintojų. Be jų priežiūros, Augalininkystės tarnyba atliks ir paraiškų dėl tręšiamųjų produktų įtraukimo į identifikavimo sąrašą vertinimą, skundų nagrinėjimą.

Atsižvelgiant į tai, yra būtini papildomi ištekliai, tad Augalininkystės tarnyba yra pateikusi raštą Žemės ūkio ministerijai su pagrindimu dėl papildomų žmogiškųjų išteklių ir lėšų poreikio naujoms teisės aktais įtvirtintų tręšiamųjų produktų identifikavimo ir priežiūros funkcijoms vykdyti nuo 2020 m. Jau ir dabar yra rengiami procedūriniai dokumentai, analizuojami prieinami statistiniai duomenys, atliekamas ūkio subjektų rizikos vertinimas, organizuojami mokymai struktūriniams padaliniams, vyksta įvairiapusis pasirengimas naujai paskirtoms funkcijoms įgyvendinti. 

Pagrindinę dalį pavasarinių tręšimo ir tręšiamųjų produktų tiekimo rinkai darbų ūkio subjektai jau atliko, tad Augalininkystės tarnyba pagal turimus išteklius ir galimybes planuoja jau šį rudenį pradėti įgyvendinti priežiūrą, kuomet tręšiamųjų produktų veikla vėl suintensyvėja.

4. Įstatyme numatyta, kad į Lietuvos rinką galės patekti tik tam tikrus kokybės reikalavimus atitinkančios ne Europos Sąjungoje teritorijoje pagamintos trąšos, kurios bus įtrauktos į Identifikavimo sąrašą. Ar šis sąrašas jau patvirtintas? Kokiais principais remiantis jis rengiamas?

Tręšiamųjų produktų identifikavimo sąrašas jau patvirtintas žemės ūkio ministro įsakymu. Rengiant minėtą sąrašą buvo remiamasi ES teisės aktais, analogiškai kaip ir vertinant tręšiamuosius produktus, kurie žymimi EB ženklu, bei vadovaujantis LR tręšiamųjų produktų įstatyme nustatytomis nuostatomis, siekiant užtikrinti, kad į identifikavimo sąrašą įtraukti produktai atitiktų bendrus saugos ir kokybės reikalavimus, turėtų teigiamą įtaką augalų mitybai, dirvožemio fiziniams, cheminiams, biologiniams rodikliams, pagal numatomą naudoti paskirtį nekeltų pavojaus žmonių bei gyvūnų gyvybei, sveikatai ir aplinkai.

5. Iš kur didesnė rizika, kad į Lietuvos rinką gali patekti nekokybiškos, reikalavimų neatitinkančios trąšos – ES ar trečiųjų šalių? Kas tai įtakoja?

Augalininkystės tarnyba kontroliuos visas trąšas, tiek EB, tiek ir kitas iš trečiųjų šalių. Galėtume daryti prielaidą, kad EB ženklu pažymėtos trąšos turėtų kelti mažesnę riziką dėl galimo sudėties neatitikimo, kadangi jos turi būti pagamintos laikantis galiojančių ES teisės aktų reikalavimų. Tačiau kol kas duomenų apie įvežamų tręšiamųjų produktų sudėties neatitiktis (kokybę) neturime ir nežinome, kurios yra rizikingesnės.

6. Kokios nuobaudos gresia Tręšiamųjų produktų įstatymo pažeidėjams?

Ekonominės veiklos vykdytojams ir naudotojams už šio įstatymo pažeidimus yra numatyta atsakomybė – skiriamos atgrasančios baudos:

a) ekonominės veiklos vykdytojams, nevykdantiems įgaliotos institucijos sprendimo pašalinti šio įstatymo reikalavimų neatitinkančius tręšiamuosius produktus iš rinkos, skiriama nuo 70 iki 100 procentų nepašalintų iš rinkos tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda;

b) ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neatitinka Identifikavimo sąraše arba Reglamento Nr. 2003/2003 I priede esantiems tręšiamiesiems produktams nustatytų reikalavimų, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda;

c) ekonominės veiklos vykdytojams, pateikusiems arba tiekiantiems rinkai tręšiamuosius produktus, kurie neįtraukti į Identifikavimo sąrašą, skiriama nuo 70 iki 100 procentų neteisėtai pateikiamų arba tiekiamų rinkai tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda;

d) naudotojams, neatliekantiems šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje nustatytos pareigos, skiriama nuo 30 iki 50 procentų neteisėtai naudojamų tręšiamųjų produktų rinkos vertės bauda.

Tręšiamųjų produktų rinkos verte laikytina turto rinkos vertė, kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme.

7. Kiek įtakos skaidraus ir sąžiningo tręšiamųjų produktų tiekimui ir importui gali turėti sprendimas tręšiamųjų produktų rinkos priežiūrą sutelkti vienos institucijos – Augalininkystės tarnybos – rankose?

Augalininkystės tarnyba yra pažangi verslo priežiūros institucija, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos 2018 m. įvertinta kaip viena pažangiausių Lietuvoje, 7 iš visų 56 verslo priežiūros institucijų. Vertinimas remiasi tarnybos įgyvendintais pažangiais verslo priežiūros metodais. Tarnyba taip pat turi ISO 9001 tarptautinį kokybės vadybos standartą, kuris yra reguliariai audituojamas ir atnaujinamas.

Patirtis rodo, kad Augalininkystės tarnyba geba efektyviai įgyvendinti kompleksines priežiūros veiklas.

Per pastaruosius metus nebuvo nė vieno atvejo, kuomet buvo suabejota tarnybos vykdomo darbo skaidrumu ir sąžiningumu.

Vykdant tręšiamųjų produktų priežiūrą bus bendradarbiaujama su kitomis institucijomis: Muitinės departamentu, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Valstybine mokesčių inspekcija, Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba,

Sukaupta patirtis dirbant su žemės ūkio ir kitų sektorių atstovais leis tarnybai tinkamai įvertinti, suplanuoti ir vykdyti tręšiamųjų produktų priežiūrą.

 

Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos informacija


Naujienų prenumerata