Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) įtvirtina asmenų, pateikusių informaciją apie pažeidimą įstaigoje, su kuria juos sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai, apsaugos mechanizmą. Įstatymas taip pat nustato apie pažeidimus įstaigose pranešusių asmenų teises ir pareigas, jų teisinės apsaugos pagrindus ir formas, taip pat šių asmenų apsaugos, skatinimo ir pagalbos jiems priemones, siekiant sudaryti tinkamas galimybes pranešti apie teisės pažeidimus, keliančius grėsmę viešajam interesui arba jį pažeidžiančius, užtikrinti tokių pažeidimų prevenciją ir atskleidimą.
Pagal Įstatymą informacija apie pažeidimus teikiama dėl:
1) pavojaus visuomenės saugumui ar sveikatai, asmens gyvybei ar sveikatai;
2) pavojaus aplinkai;
3) kliudymo arba neteisėto poveikio teisėsaugos institucijų aliekamiems tyrimams ar teismams vykdant teisingumą;
4) neteisėtos veiklos finansavimo;
5) neteisėto ar neskaidraus viešųjų lėšų ar turto naudojimo;
6) neteisėtu būdu įgyto turto;
7) padaryto pažeidimo padarinių slėpimo, trukdymo nustatyti padarynių mastą;
8) kitų pažeidimų
Asmuo informaciją apie pažeidimą gali pateikti:
1) įstaigoje per vidinį informacijos apie pažeidimus teikimo kanalą;
2) kompetentingai institucijai (prokuratūrai) tiesiogiai;
3) viešai
Siekiant veiksmingai įgyvendinti Įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. lapkričio 14 d. nutarimu Nr. 1133 „Dėl Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ yra patvirtinti:
1. Atlyginimo pranešėjams už vertingą informaciją tvarkos aprašas;
2. Kompensavimo pranešėjams už patiriamą neigiamą poveikį ar galimus padarinius dėl pateikto pranešimo tvarkos aprašas;
3. Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos aprašas.
Vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų įdiegimo ir jų funkcionavimo užtikrinimo tvarkos apraše nustatomi įstaigose diegiamų vidinių informacijos apie pažeidimus teikimo kanalų reikalavimai, jų funkcionavimas, informacijos apie pažeidimus teikimas, tyrimas, tvarkymas ir konfidencialumo užtikrinimas įstaigoje.
Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 20 d. įsakymu Nr. A1-156 patvirtintas Informacijos apie pažeidimus Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos teikimo tvarkos aprašas (toliau – Aprašas), kuris nustato informacijos apie Valstybinėje augalininkystės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Augalininkystės tarnyba) galimai rengiamus, padarytus ar daromus pažeidimus teikimo, informacijos apie pažeidimus priėmimo Augalininkystės tarnyboje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu, jos vertinimo ir sprendimų priėmimo tvarką, aprašo pakeitimas.
Augalininkystės tarnyboje veikiančiu vidiniu informacijos apie pažeidimus teikimo kanalu informaciją turi teisę pateikti asmuo, kurį su Augalininkystės tarnyba sieja ar siejo tarnybos ar darbo santykiai arba sutartiniai santykiai (konsultavimo, rangos, stažuotės, praktikos, savanorystės ir pan.).
Asmuo, teikiantis informaciją apie pažeidimą Augalininkystės tarnyboje, ją gali pateikti vienu iš šių būdų:
1. tiesiogiai kompetentingam subjektui;
2. elektroninio pašto adresu: [email protected]
Augalininkystės tarnyboje paskirtas kompetentingas subjektas – Augalininkystės tarnybos Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Aurelijus Kaminskas (tel. 8 5 239 7272 , el. p. [email protected]), kuris teikia konsultacijas dėl Įstatymo ir Aprašo nuostatų taikymo, priima informaciją apie galimai padarytą pažeidimą, šią informaciją vertina ir priima Apraše numatytą sprendimą.
Rekomenduojame pranešimą apie pažeidimą teikti užpildant šią pranešimo apie pažeidimą formą.
Asmeniui, pateikusiam informaciją apie pažeidimą, bus taikomas konfidencialumas.
Reikalavimas užtikrinti konfidencialumą netaikomas, kai:
1) to raštu prašo asmuo, pateikiantis arba pateikęs informaciją apie pažeidimą;
2) asmuo pateikia žinomai melagingą informaciją.
Asmeniui dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo neatsiranda jokia sutartinė ar deliktinė atsakomybė, taip pat atsakomybė dėl garbės ir orumo įžeidimo, dėl šmeižto, jeigu, Įstatymo nustatyta tvarka teikdamas informaciją apie pažeidimą, jis pagrįstai manė, kad teikia teisingą informaciją.
Asmuo už žalą, atsiradusią dėl informacijos apie pažeidimą pateikimo, atsako tik tokiu atveju, jei įrodoma, kad asmuo negalėjo pagrįstai manyti, kad jo teikiama informacija yra teisinga.
Žinomai melagingos informacijos, taip pat valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos pateikimas nesuteikia asmeniui garantijų pagal Įstatymą. Žinomai melagingą informaciją pateikęs arba valstybės ar tarnybos paslaptį ar profesinę paslaptį atskleidęs asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.
Naudinga informacija!
Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra.
Čia taip pat galima rasti pranešėjui aktualias dokumentų formas: Prašymo dėl atlyginimo už vertingą informaciją ir Prašymo dėl kompensacijos skyrimo.